Šiandien papasakosiu, kaip reikia ruošt raketą (automobilį kurio kėbulo būklė yra prasta, remonto kokybė nesvarbi, o metodai patys grubiausi). Šioje dalyje kėbulas ir jo remontai ūkiškomis priemonėmis – malkos, lentos, guminis plaktukas, plieninis plaktukas ir laužtuvas.

Visų pirma reikia pradėt nuo mašinos plovimo, nes purvą čiupinėt nėra maloniausias sekmadieninis užsiėmimas. Po “dirtf” treniruotės buvo viskas labai nušikta – du kartus išrausiau bulves galiniu ratu, vieną kartą įskridau visu šonu ir pakibau ant dugno, į Mindishą atsitrenkiau su ratu ir dar pylė man Vytas į šoną. Pabėgo suvedimas, reikės šito paieškot vėliau.

Na, švaru, “gražu”. Tipo.

Pirmas žingsnis nusiardyti tiek, kad būtų patogu prieiti su lenta/malka/laužtuvu/plaktuku/kitu pasirinktu didelius ir sunkiu įrankiu. Tuomet seka visoks grubus metalo lankstymas visais įmanomais ir neįmanomais būdais. Mėginau spardyt, tačiau prastas priėjimas, daugiausia naudojausi laužtuvo metodais.

Na va, šonas kaip naujas. Beveik pasiruošęs kitai treniruotei, galėsim iš naujo lamdyt. Po tokio sėkmingo remonto nusprendžiau, kad pastoviai deganti stabdžių lemputė (ta pati kuri užsidega, kai užtrauki rankinį arba prapisi visą stabdžių skystį) skydelyje mane erzina ir reikalauja dėmesio. Dėl aukštų padangų priekyje pratrynė posparnius ir laidus, prasidėjo visokie keisti dalykai.

Sumasčiau, kad labai “į temą” sukelt laidus tarp sparno ir kėbulo, tik nepagalvojau jog sparnas pradės į juos remtis. Teko su guminiu plaktuku “pataisyt” ir sparną, kad tvarkingiau užsidėtų, nes labai išsipučia ir nesueina tarpai prie durų.

Žodžiu, vicious cycle…